Suomijos parlamento narė Päivi Räsänen, nuotrauka Roni Rekomaa/Lehtikuva via AP
Suomijos parlamentarė Päivi Räsänen atsidūrė teisme dėl kaltinimų neapykantos kalba. Politikė sulaukė palaikymo ir Lietuvoje – visų mūsų šalies krikščioniškų bažnyčių lyderiai paragino „melstis už persekiojimą dėl tikėjimo“. Tačiau pačios Suomijos evangelikų liuteronų bažnyčia tyli.
<…>
Dėl P. Räsänen poziciją išsakė Lietuvos krikščioniškų bažnyčių atstovai.
„Kreipiamės į visus krikščionis ir kviečiame savo maldose palaikyti tuos, kurie persekiojami dėl savo tikėjimo ir įsitikinimų“, – teigiama išplatintame kreipimesi, kurį pasirašė Lietuvos katalikų, stačiatikių, evangelikų liuteronų ir kitų krikščioniškų konfesijų atstovai.
<…>
Lietuvoje savo nuomonę apie bylą pirmieji paskelbė pavieniai Katalikų bažnyčios atstovai ir visuomeniniai judėjimai.
„Pasauliui patinka girdėti tai, kas Biblijoje yra cukrus. Bet griebiasi akmenų girdėdamas tai, kas yra druska. Jei Pohjola ir Räsänen bus nuteisti, tai bus prieš sąžinės, religijos ir žodžio laisvę. Ir tai vyksta laisvoje demokratiškoje ES valstybėje“, – feisbuke paskelbė kunigas Algirdas Toliatas.
Lietuvoje platinama ir elektroninė peticija, kurią pasirašė daugiau nei 300 tūkstančių žmonių visame pasaulyje.
Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos, platinusios peticiją, pirmininkas Audrius Globys LRT.lt sakė, kad katalikų bendruomenė bylą P. Räsänen ir vyskupui vertina kaip grėsmę tikėjimo laisvei.
„Tai strateginė byla Europos Sąjungoje, kurioje sprendžiamas religijos ir žodžio, sąžinės laisvės klausimas. Pasekmės gali apimti ne tik Suomiją, bet ir kitas valstybes“, – sakė A. Globys.
Jo teigimu, žinutė tviteryje buvo politikės bendruomenei skirtas kreipimasis, taip jį ir reikėtų suprasti, o ne kaip homoseksualių asmenų įžeidinėjimą.
„Ji pacitavo laišką romiečiams taip, kaip yra suprantama, ir paklausė savo, liuteronų, bendruomenės vadovų, kaip tai atitinka jų poziciją „Pride“ parado atžvilgiu. Ji kreipėsi ne į Suomijos visuomenę, ji kreipėsi į savo bendruomenę, tikinčiuosius ir vadovus“, – sakė LRT.lt pašnekovas.
A. Globys mano, kad partnerystės, neapykantos kalbos įstatymų priėmimas Lietuvoje galėtų paskatinti panašių bylų atsiradimą.
„Krikščionių bendruomenė su savo pasaulėžiūra, su žmogaus, santuokos, lytiškumo samprata yra išstumiama už įstatymo ribų“, – sakė jis ir pridūrė, kad tikinčiųjų požiūriu homoseksualumas yra „netvarkingi santykiai“ ir „grėsminga žmogui“.
Tokį požiūrį esą išsakė Suomijos parlamentarė, to mokomi ir vaikai per tikybos pamokas Lietuvoje.
„Aš niekur nematau ten neapykantos. <…> Savo dalykų supratimas aiškiai, ramiai, motyvuotai, jei yra tikintis žmogus, jis remiasi tuo, kuo tiki. Tai negali būti neapykantos kurstymas“, – sakė jis.
<…>
Pilną straipsnį galite skaityti čia: LRT.lt
