Neperseniai dalinomės monsinjoro teol. lic. kun. Žydrūno Vabuolo mokymais apie Katalikų bažnyčios socialinį mokymą.
Šį kartą dalinamės Kauno arkivyskupo metropolito dr. Kęstučio Kėvalo prieš keletą metų išsakytomis įžvalgomis apie Bažnyčios socialinį mokymą, kokios svarbiausios jo temomis, pagrindiniai principai.

„Bažnyčios socialinis mokymas – tai lobynas, kuriuo, deja, vis dar per menkai naudojamės. Katalikų Bažnyčia turi ką pasakyti šiandienos žmogui, dabarties visuomenei. Bažnyčios socialinis mokymas – tai ne instrukcijos ar direktyvos, bet pamatinių principų, kuriais derėtų vadovautis viešojoje erdvėje, apmąstymas ir atkaklus siekis puoselėti tokią socialinę tvarką kuri nevaržytų asmens, bet jį įgalintų, padėtų išsiskleisti kiekvieno iš mūsų talentams.”

Laidoje kalbama apie tai, kodėl iškilo Bažnyčios socialinio mokymo poreikis, stengiamasi įdėmiau pažvelgti į socialinį, ekonominį ir politinį XIX amžiaus kontekstą, kuriame gimė popiežiaus Leono XIII enciklika Rerum Novarum (Naujieji daiktai), davusi formalią pradžią sisteminiam Bažnyčios socialiniam mokymui atsirasti.