„Daugybės religijos laisvės pažeidimų visame pasaulyje ir sukrečiančio skaičiaus nekaltų asmenų, kurie patiria persekiojimą dėl savo įsitikinimų, tarp jų daug krikščionių, apžvalga neturi palikti abejonės, jog susiduriame su agresyvia ataka, kuri taikosi į pačią naudojimosi žmogaus teisėmis, būtino visapusiškam asmens ir visuomenės klestėjimui bei taikiam tautų sugyvenimui, šerdį“, – sakė kardinolas , dalyvaudamas JAV ambasados prie Šventojo Sosto Romoje surengtoje konferencijoje apie religijos laisvę ir jos gynimą.

„Nepaisant tiek daug pastangų remti ir stiprinti žmogaus teisę į religijos laisvę, mes stebime nuolatinį šios neatimamos teisės būklės blogėjimą, galėtume net pasakyti, kad puolimą įvairiose pasaulio dalyse“, – sakė kardinolas, pridurdamas, jog tikėjimas ir iš jo plaukiantis religijos pasirinkimas įtakoja visas gyvenimo sritis, taip pat ir socialinę ir politinę. Todėl tikėjimo pasirinkimas ir praktikavimas turi būti laisvas ir be prievartos, kaip numatyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje.

Tačiau nuolatos vykdomi sunkūs ir nebaudžiami pamatinės religijos laisvės teisės pažeidimai mažai ar visai nepastebimi žiniasklaidoje, o tarptautinės bendruomenės reakcija vangi.

„Yra aišku, jog brutalios religinių persekiojimų tikrovės pasaulyje suvokimo didinimas mažai ką reiškia be rimto ir ryžtingo bandymo darbuotis kartu ir išrauti šio reiškinio šaknis“, – pastebėjo Pietro Parolinas. Jis pabrėžė antropologinę religijos laisvės bazę: iš vidaus, iš prigimties žmogus siekia transcendencijos, ieško tiesos ir jos pritaikymo gyvenime. Tai nėra valstybės suteikta privilegija. Todėl valdžios institucijoms dera saugoti piliečių religijos laisvę, tačiau nevadinti savęs šios laisvės autorėmis. Religijos laisvė neišsitenka vien privačioje sferoje ir garbinime, nes religiniai principai grindžia etinius gyvenimo principus.

Religijos laisvės apsauga ir ribojimai yra debatų apie šią žmogaus teisę pagrindinė tema. Kartais religijos laisvė yra ribojama vardan netikros tolerancijos. Kartais todėl, kad manoma, jog įsitikinimas savo teisumu kito asmens įsitikinimus padaro žemesniais, pateisina blogesnį juridinį ir politinį elgesį. Tai situacija, kai krikščionys jaučiasi kaip „antros klasės piliečiai“. Kartais religijos laisvės statusas sumažinamas, sumenkinamas ar net visai paneigiamas vardan „naujų teisių“.

„Noriu patvirtinti, kad Šventasis Sostas toliau rems religijos laisvę, kaip pamatinę teisę, labai susijusią su sąžinės apsauga ir žmogaus asmens gynimu“, – kalbėjo kardinolas Parolinas, priminęs, jog gerai suvokta religijos laisvė taip pat leidžia gintis nuo radikalizmo ir ekstremizmo.

 

Šaltinis: Bernardinai.lt