Data ir laikas: 2025-09-04 (ketvirtadienis), 10:00-17:00 val.

Tiesioginė transliacija. Konferencijos tiesioginė transliacija vyks per Delfi.lt, Laisvos visuomenės instituto ir Lietuvos Krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos Facebook ir YouTube paskyras, internetiniame portale „Laikmetis.lt“, Katalikų medijų centro Youtube paskyroje taip pat vėliau dalimis ir per „Bernardinai.lt”, Marijos radiją bei radiją XFM. Lietuvos regioninės žiniasklaidos socialiniai tinklai bei televizija (regioninė televizija pasilieka teisę konferenciją rodyti vėliau nei numatyta tiesioginė transliacija – BM TV, Dzūkijos televizijos, Šiaulių televizijos, Ventos televizijos, Pūkas TV, TV Aidas).

Nuorodos:

Delfi.lt: nuoroda paskelbta čia.

Laisvos visuomenės institutas: nuoroda bus paskelbta čia.

Lietuvos Krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga: nuoroda bus paskelbta čia.

 

SVARBU! Gyvai kviečiame dalyvauti asmenis, gavusius kvietimus. Vietų skaičius labai ribotas.  (Esant poreikiui gyvai stebėti konferenciją, prašome parašykite mums info@krikscioniuprofsajunga.lt). Visus kitus maloniai kviečiame konferenciją stebėti nuotoliniu būdu.

Empty section. Edit page to add content here.
Empty section. Edit page to add content here.
Empty section. Edit page to add content here.
Empty section. Edit page to add content here.
Empty section. Edit page to add content here.

I am text block. Click edit button to change this text. Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Ut elit tellus, luctus nec ullamcorper mattis, pulvinar dapibus leo.

Konferencijos aprašymas

 

Laisvė ir demokratija yra pamatinės vakarietiškos valstybės vertybės. Joms išsaugoti ir puoselėti skirta šiuolaikinė valstybės institucinė bei teisinė sistema. Šiandien  ji žada visuomenės sugyvenimo tvarką, grindžiamą taisyklėmis, kurios užtikrina žmogaus teises ir nepriklauso nuo atskirų visuomenės narių moralinių įsitikinimų. Tačiau vis daugiau sričių, kurios anksčiau priklausė moralės normų laukui, yra reglamentuojamos valdžios nustatomomis taisyklėmis. Šiuolaikinė valstybė ne tik plečia įstatymais įtvirtinamų individo teisių sferą, bet ir žada padėti jam išsilaisvinti nuo pareigos vadovautis moraline tiesa. Moralinis reliatyvizmas tampa ne tik socialinio gyvenimo reiškiniu, bet ir valstybės įtvirtinamu bei ginamu principu.

Tačiau ar tokia nuo moralinės tiesos atskirta teisinė sistema gali išlikti tvari bei tesėti laisvos visuomenės pažadus? Ar, priešingai, ji tampa demokratijos kontrolės bei laisvės ribojimo  įrankiu? Garsusis Böckenförde paradoksas skelbia, kad sekuliari valstybė gyvena remdamasi prielaidomis, kurių negali pati sau užtikrinti. Šiluvos deklaracija primena, kad „žmogaus prigimtis, šeima ir asmens laisvė yra ankstesnės už valstybę. Valstybės įstatymai turėtų atitikti tiesą apie žmogaus prigimtį. Šią tiesą jie turi saugoti, o ne keisti“.

Pasaulyje stebimas vis didesnis įvairių gyvenimo sričių pajungimas teisinei tvarkai bei kontrolei koreliuoja su visuomenėje plintančiu suvokimu, kad lieka vis mažiau sričių, kuriose demokratinis piliečių pasirinkimas lemtų jų sugyvenimo tvarką. Visuomenėse kyla nerimas, kad teisinė valstybės sistema, užuot gynusi laisvę bei demokratiją, vis labiau tampa institucijose pastaruoju metu vyraujančio „mokslu grįsto“ progresyvistinio gyvenimo modelio primetimo visuomenei įrankiu, kai visi yra verčiami tapti tos sistemos kolaborantais demokratijos bei laisvės vadovautis pažinta moraline tiesa sąskaita.

Tad šį nerimą ir kviečiame aptarti šių metų Šiluvos konferencijoje, keliant ir kartu ieškant atsakymų į tokius ir panašius klausimus:

– kokie veiksniai ir kokiais būdais šiandienos Lietuvoje ardo demokratiją ir/ar riboja jos piliečių laisvę?

– kaip kurti šiuolaikinę valstybė bei visuomenę, kuri nenaikintų jos pačios išlikimui būtinų prielaidų?

– kaip visuomenėje atkurti pamatinį pasitikėjimą moraline tiesa?

– kaip suderinti laisvę vadovautis pažinta moraline tiesa su pareiga laikytis įstatymų, kuriuos nustato demokratinė dauguma?

– kaip išvengti žmogaus teisių infliacijos, „žmogaus teisėmis“ paverčiančios ideologinių grupių interesus?

– kaip valstybė gali padėti laisvei jos neuzurpuodama?

– kaip išvengti Konstitucijos pavertimo instituciniu demokratijos bei laisvės varžymo instrumentu?

 

Šiluvos deklaracija

2021, Šventojo Juozapo ir Šeimos – Amoris laetitia, metų rugsėjo 12 d. Šiluvoje buvo paskelbta Šiluvos deklaracija, kuri priminė, kad „Laisvoje demokratinėje valstybėje būtina gerbti pamatinius asmens ir visuomenės gėrius:

  • žmogaus gyvybę nuo prasidėjimo momento iki natūralios mirties;
  • vyro ir moters prigimtinį skirtingumą bei lygiavertiškumą;
  • šeimą, kylančią iš vyro ir moters santuokos, kraujo ir giminystės ryšių̨;
  • tėvų teisę pagal savo dorovinius principus auklėti vaikus;
  • sąžinės, religijos ir žodžio laisvę, kuri saugo visuomenę nuo totalitarizmo pagundų.“

Šiluvos deklaracija skelbė, kad „tik išsaugodami šiuos prigimtinius gėrius galime išlikti ir klestėti. Nepateisinama juos ignoruoti, teisiškai apibrėžiant asmenį, jo lytį, laisves, teises bei šeimą. Žmogaus prigimtis, šeima ir asmens laisvė yra ankstesnės už valstybę. Valstybės įstatymai turėtų atitikti tiesą apie žmogaus prigimtį. Šią tiesą jie turi saugoti, o ne keisti.“

Šiluvos žinioje atpažįstame kvietimą gerbti žmogaus autorių Dievą. Tačiau Kūrėjo nustatyta tvarka yra ne tik tikėjimo tiesa. Šią tvarką gali atpažinti kiekvienas žmogus. Todėl visi turime pareigą saugoti prigimtines žmogaus teises, puoselėti dorovę ir bendrąjį̨ gėrį̨ dėl asmens laimės, visuomenės laisvės ir Tautos ateities!

 

Apie Šiluvą

Pirmoji Šiluvos bažnyčia pastatyta 1475 m. jai suteiktas Mergelės Marijos Gimimo vardas. Šiluva išgarsėjo po to, kai 1608 m. čia vaikų grupei pasirodė Švenčiausioji Mergelė Marija. Popiežius Pijus VI 1775 m. rugpjūčio 17 d. paskelbtu popiežiaus dekretu patvirtino Šiluvos Dievo Motinos apsireiškimo autentiškumą. 1786 m. rugsėjo 8 d. pašventinta dabartinė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika.

1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvą aplankė popiežius šv. Jonas Paulius II. Šiluvos šventovę ypatingai yra pamėgę piligrimai iš Lietuvos ir viso pasaulio. Kasmet rugsėjo mėnesį čia vyksta didieji Šiluvos atlaidai, gausiai sutelkiantys visur išsisklaidžiusią tikinčiųjų bendruomenę bendrai maldai ir bendrystei.

Rugsėjo 4 d. Šiluvoje – nacionalinė mokslinė konferencija „Kaip nesunaikinti laisvės ir demokratijos: Šiluvos deklaraciją apmąstant“

 

2025 m. rugsėjo 4 d., ketvirtadienį, 10 val. Šiluvoje prasideda nacionalinė mokslinė konferencija „Kaip nesunaikinti laisvės ir demokratijos: Šiluvos deklaraciją apmąstant”, sutelkianti bei vienijanti Lietuvos ir užsienio intelektualus, akademikus, teisininkus  bei visuomeninės minties lyderius.

Konferencija skirta apmąstyti 2021 m. rugsėjo 12 d. paskelbtą Šiluvos deklaraciją, kurioje išskirtinai pabrėžta būtinybė laisvoje demokratinėje valstybėje gerbti pamatinį asmens ir visuomenės gėrį –žmogaus gyvybę nuo jo prasidėjimo iki natūralios mirties, vyro ir moters prigimtinį skirtingumą bei lygiavertiškumą, prigimtinę šeimą ir tėvų teisę pagal savo dorovinius principus auklėti savo vaikus, sąžinės, religijos ir žodžio laisvę.

Šių metų konferencijoje pagrindinis dėmesys kreipiamas laisvei ir demokratijai. Prelegentai iš Lietuvos ir užsienio pasidalins savo mintimis apie tai, kokie veiksniai ir kokiais būdais šiandienos Vakarų pasaulyje ir Lietuvoje ardo demokratiją ir/ar riboja jos piliečių laisvę; kaip kurti šiuolaikinę valstybė bei visuomenę, kuri nenaikintų jos pačios išlikimui būtinų moralinių prielaidų; kaip visuomenėje atkurti pasitikėjimą tiesa; kaip suderinti laisvę vadovautis pažinta moraline tiesa su pareiga laikytis įstatymų, kuriuos nustato demokratinė dauguma; kaip išvengti žmogaus teisių infliacijos, „žmogaus teisėmis“ paverčiančios ideologinių grupių interesus; kaip valstybė gali padėti laisvei jos neuzurpuodama; kaip išvengti Konstitucijos pavertimo instituciniu demokratijos bei laisvės varžymo instrumentu.

Konferencijoje pranešimus skaitys: buvęs popiežiaus Benedikto XVI asmeninis sekretorius, apaštalinis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas dr. Georg Gänswein, filosofas prof. dr. Alvydas Jokubaitis, istorikas prof. dr. Egidijus Aleksandravičius, teisininkas dr. Vygantas Malinauskas, strategijos specialistas, filosofijos lektorius Mindaugas Kubilius, Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo bendradarbė prof. dr. Rasa Čepaitienė, VDU KTF Santuokos ir šeimos studijų centro vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Birutė Obelenienė, Ateitininkų federacijos gen. sekretorius, filosofas Ignas Kriaučiūnas ir kt.

Diskusijos dalyje savo mintimis dalinsis: Kauno arkivyskupas metropolitas J. E. dr. Kęstutis Kėvalas, LR Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, Vilniaus universiteto lektorius, žurnalistas Linas Kontrimas. Moderuos žurnalistas Virginijus Savukynas.

 

Daugiau informacijos ir konferencijos programą rasite čia.

 

Konferencijos globėjai:  J.E. Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas ir J.E. Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

Konferencijos organizatoriai: Lietuvos Krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas, Laisvos visuomenės institutas.

Renginio tiesioginė transliacija vyks per Delfi.lt, Laisvos visuomenės instituto ir Lietuvos Krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos Facebook ir YouTube paskyras, internetiniame portale „Laikmetis“, Katalikų medijų centro Youtube paskyroje ir kitur.