Labai greitai Lietuvoje galime sulaukti „kietosios krikščionofobijos“, kai krikščioniška pasaulėžiūra bus išstumta už įstatymo ribų. Todėl protinga tam ruoštis iš anksto“, – teigia verslininkas Audrius Globys, su kolegomis įkūręs Lietuvos krikščionių darbininkų profesinę sąjungą (LKDPS). Organizacijos tikslas – ginti jos narių religijos ir sąžinės laisvę. Taip pat – skleisti krikščioniškąjį socialinį mokymą.

Tarp naujosios profsąjungos steigėjų – žinomi žmonės, tokie kaip filosofas prof. Alvydas Jokubaitis, santuokos ir šeimos studijų ekspertė prof. Birutė Obelenienė, filosofė dr. Lina Šulcienė, teisininkai dr. Vygantas Malinauskas bei dr. Vincentas Vobolevičius, istorikas Eimantas Gudas ir kt. Profsąjungos dvasinis vadovas – kard. Sigitas Tamkevičius SJ, o dvasinis palydėtojas – kun. Algirdas Toliatas.

Pasak A. Globio, organizacija siekia, kad dėl religinių įsitikinimų nukentėjusiems darbuotojams būtų teikiama visokeriopa – teisinė, moralinė, dvasinė, psichologinė – pagalba. „Bernardinų“ kalbinti ekspertai sveikina naujos profsąjungos atsiradimą, pridurdami, kad iki šiol jiems neteko girdėti apie krikščionofobijos atvejus Lietuvoje.

 

Viskas prasidėjo po kun. A. Toliato istorijos

LKDPS pirmininkas Audrius Globys pasakoja, kad idėja įkurti tokią organizaciją gimė po „Marijos radijo“ laidos, kurioje jis dalyvavo kartu su kunigu Algirdu Toliatu ir Laisvos visuomenės instituto atstove Kristina Zamaryte-Sakavičiene. Buvo kalbama apie Seime pateiktas Neapykantos kalbos įstatymo pataisas ir kun. A. Toliato istoriją (apie kurią esame rašę).

„Kun. Algirdas pasidalino savo asmeniniais išgyvenimais, kokį psichologinį spaudimą jis patyrė tuo metu ir koks svarbus jam buvo kitų palaikymas, kaip reikėjo padrąsinimo dėl agresyvaus mobingo prieš jį. Algirdui kilo klausimas: ‚Jeigu taip užsipuola kunigą dėl jo išsakytų krikščioniškų pažiūrų, tai kas nutinka pasauliečiui, išsakančiam savo krikščioniškas pažiūras, kurios neatitinka esamo mainstreamo?‘“ – prisimena A. Globys. Šioje laidoje pirmąkart ir nuskambėjo mintis, kad reikia įkurti krikščionišką profsąjungą, kuri gintų darbuotojų sąžinės ir religijos laisvę.

Pašnekovas priduria, kad, su K. Zamaryte-Sakavičiene dalyvaudamas visuomeninėje veikloje, ne kartą susidūrė su „agresyvaus mobingo“ atvejais – pavyzdžiui, prieš mokytojus, kurie laikosi Katalikų Bažnyčios mokymo kalbėdami apie tos pačios lyties asmenų santykius, abortą, kontracepcijos naudojimą, ir pan. Pasak A. Globio, mobingą taip pat patiria universitetų dėstytojai, kurie atvirai išpažįsta savo krikščionišką pasaulėžiūrą, arba gydytojai, pasisakantys prieš abortą ar medikamentinio aborto taikymą Lietuvoje.

„Nors žinome labai daug gydytojų, kurie yra prieš negimusios gyvybės sunaikinimą pagalbinio apvaisinimo metu, tik vienetai išdrįso apie tai kalbėti, kai Seime buvo svarstomas įstatymas. Žinau atvejų, kai gana žinomi Lietuvoje verslo atstovai, išsakę savo nuomonę viešai apie tradicinę šeimą, buvo pakviesti ant „kilimėlio“ savo vadovų ir paauklėti, kad taip nedera kalbėti viešai, nes tai neatitinka kompanijos politikos. Kai kuriems iškilo reali grėsmė prarasti visas šeimos pajamas dėl krikščioniškos nuomonės išsakymo.

Žmonės po tokių atvejų neretai nutyla.  O jeigu nenutyla, tai prasideda spaudimas jų darbo vietoje. Kaip liaudis sako: „pradedama ieškoti sliekų ant asfalto“ – priežasčių, kaip nutildyti arba net eliminuoti iš darbo“, – teigia LKDPS pirmininkas.

 

Slenkanti krikščionofobija?

„Lietuvoje vis labiau įsigali krikščionofobija“ – tokia buvo pati pirmoji antraštė, paskelbta profsąjungos interneto svetainėje iškart po jos įkūrimo. Tiesa, pateiktame organizacijos pristatyme paminėti ne Lietuvos, o užsienio atvejai, kai dėl savo religinių įsitikinimų nukentėjo darbuotojai (pavyzdžiui, britų aktorė Seyi Omooba vasarį atleista iš teatro po to, kai į viešumą buvo ištrauktas jos 2014 m. feisbuko įrašas apie tai, kad Biblija nepritaria homoseksualumui, kartu pabrėždama, jog, net jei Dievas nepritaria mūsų sprendimams, Jis vis tiek myli mus visus. Toks įrašas viešumoje buvo pavadintas „homofobiniu“).

Tad kaip iš tiesų yra su krikščionofobija Lietuvoje? Pasak A. Globio, pas mus dar nėra panašių atvejų kaip su minėta aktore. Tačiau LKDPS pirmininkas teigia, kad kol kas vyksta „minkštoji krikščionofobija“, kai formaliai randama kitų priežasčių (ne tiesiogiai religinių) daryti spaudimą darbuotojams. Tačiau mano pašnekovas įsitikinęs, kad situacija pasikeis, jei Lietuvoje bus įteisinti prieštaravimų keliantys įstatymai – homoseksualių asmenų partnerystė, Stambulo konvencija ar Neapykantos kalbos įstatymas, kuriuo vadovaujantis teisiškai galėtų būti persekiojami krikščionys.

„Kol kas krikščioniška pasaulėžiūra Lietuvoje dar nėra išstumta už įstatymo ribų dėl mano minėtų įstatymų nebuvimo, kuriuos naudojant būtų bandoma krikščionis „perauklėti“, paversti nuolankiais ne Kristui, bet vyraujančiai ideologijai, nutildyti. Tačiau matant, kokiu „buldozeriu“ yra stumiami Lietuvoje minėti įstatymai, kokia aktyvi propaganda vykdoma žiniasklaidoje, labai greitai galime ir Lietuvoje turėti  „kietąją krikščionofobiją“, kuri vis labiau įsigali šalyse, kur šie įstatymai jau efektyviai veikia.

Vadovaujantis išmintingumo dorybe, matant ženklus ir tendencijas, protinga yra tam ruoštis iš anksto. Tuo labiau kad turime neseną sovietmečio patirtį ir žinome, kas nutinka ir kaip sunku yra išgyventi žmogaus prigimčiai prieštaraujančių ideologijų kuriamą lygybės ir „rojaus žemėje“ utopiją. Duok Dieve, kad tai būtų perdėtos baimės. Bet juk ir Nojui daugelis murmėjo, kad kvaila statyti laivą, kol jokio tvano nėra. Aš asmeniškai nebijau atrodyti kai kam kvailai visame esamų įvykių kontekste“, – sako A. Globys.

Anot kataliko verslininko, vienas iš pavyzdžių, kaip Lietuvoje jau pasireiškia krikščionofobija, yra tikybos mokytojos iš Mažeikių atvejis. Vos tik viešumoje paskelbus informaciją apie įsisteigtą Krikščionių darbuotojų profesinę sąjungą, į ją kreipėsi mokytoja su prašymu padėti jai, kaip rašoma, „dėl patiriamo mobingo iš jos buvusio mokinio“.

 

Teiks ir teisinę, ir moralinę pagalbą

LKDPS pirmininkas tikisi, kad dabar, susikūrus naujajai profsąjungai, žmonės įgaus daugiau pasitikėjimo ir drąsiau viešins atvejus, kai jų darbo vietoje yra daromas spaudimas dėl jų krikščioniškos pasaulėžiūros. A. Globio manymu, iš pradžių organizacija veiks labiau prevenciškai, kad esamos nepalankios tendencijos neaugtų taip sparčiai kaip kitose šalyse, kur, pasak pašnekovo, „krikščioniška pasaulėžiūra buvo išstumta ideologijų, neigiančių žmogaus prigimtį ir prigimtines žmogaus teises“.

„Pirmame mūsų organizacijos etape mes sieksime pirmiausia sutelkti ir ugdyti krikščioniškos profesinės sąjungos bendruomenę, kad ji gebėtų atpažinti savo darbo aplinkoje „krikščionofobijos“ atvejus ir tinkamai į juos reaguoti“, – sako A. Globys.

 

Pateikta tik straipsnio dalis, norėdami skaityti pilną straipsnį spauskite nuorodą čia Krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga – šiuolaikinė Nojaus arka? – Bernardinai.lt

 

Šaltinis: Bernardinai.lt