Žodžio laisvė nėra beribė – tą ne kartą esame girdėję Krikščionių profsąjungos atžvilgiu, kuomet gynėme savo narius, susidūrusius su sąžinės ir žodžio laisvės ribojimais.

Svarbu nepamiršti tai, kad ginant ir saugant žodžio laisvę, žmogiškasis orumas ir pagarba vienas kitam yra visų žmogaus teisių pagrindas ir būtinoji žodžio laisvės sąlyga. Negalime apeliuoti į žodžio laisvę, šaukti, jog vykdoma straipsnio cenzūra, jei pamirštama kas yra teisinga ir neteisinga, kai peržengiamos moralės ribos.

Galbūt todėl šiandien taip klesti viešas tyčiojimasis iš žmogaus orumo, vyrauja pagarbos stoka LR Prezidento institucijai, J.E. Arkivyskupo ištransliuotai kolektyvinei Lietuvos vyskupų nuomonei (kad straipsnis nėra tinkamas katalikiškam „Artumos“ žurnalui), kai vis bandoma įtraukti Bažnyčią į politinius žaidimus ir perkelti į jos bendruomenę patyčių kultūrą.

Manome, kad šališko straipsnio, kuriame tyčiojantis iš Lietuvos Respublikos Prezidento asmens yra skatinama nepagarba Prezidento institucijai, bei Seimo rinkimų išvakarėse naudojant netiesioginės reklamos metodus yra reklamuojama viena iš rinkimuose dalyvaujančių partijų, paskelbimas Bažnyčiai priklausiančiame leidinyje „Artuma“ būtų prieštara tarp to ką Bažnyčia viešai deklaruoja – pagarbos asmens orumui ir politinio neutralumo principams.

Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga pasitiki ir visiškai palaiko Lietuvos vyskupų konferencijos Socialinių reikalų tarybos pirmininko J.E. arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo kartu su Lietuvos vyskupų konferencijos nariais bei „Carito“ vadovybe priimtą sprendimą nespausdinti „Artumoje“ teksto, kuriame yra demonstruojamos patyčios iš Lietuvos Prezidento, žeminamas jo žmogiškasis orumas.