LR Seimo Sveikatos reikalų komitetui

El. p.: sveikrkt@lrs.lt

Pareiškimas

DĖL REPRODUKCINĖS SVEIKATOS ĮSTATYMO PROJEKTO

2024-05-19

 

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas Nr. XVP-286 (toliau – Įstatymo projektas), kuris kelia didelį susirūpinimą dėl prieštaravimo prigimtiniams humanizmo, žmogaus orumo ir negimusios gyvybės apsaugos principams, taip pat riboja minties, sąžinės, religijos laisvę. Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga (toliau Krikščionių profsąjunga) nepritaria šiam įstatymo projektui ir teikia savo poziciją.

 

Reprodukcinės sveikatos įstatymas prieštarauja žmogaus teisei į gyvybę bei geriausiems vaiko interesams. Dar 1998 m. gruodžio 9 d.  Konstitucinio Teismo nutarime pabrėžta, kad „gyvybė ir orumas yra neatimamos žmogaus savybės, todėl negali būti traktuojamos atskirai“. Teismas čia taip pat konstatavo, jog „žmogaus gyvybė ir orumas, kaip išreiškiantys žmogaus vientisumą ir jo nepaprastą esmę, yra aukščiau įstatymo.“  Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnis skelbia, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas, o 39 straipsnyje moteris vadinama “motina” ne tik po vaiko gimdymo, bet ir “iki gimdymo”. Panašiai ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodoma: „<…> kiekvienam vaikui, tiek iki gimimo, tiek jam gimus, turi būti garantuota galimybė sveikai ir normaliai vystytis“.

 

Įstatymo projektas riboja minties, sąžinės ar religijos laisvę.  Lietuvos Konstitucijos 26 straipsnis bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9 straipsnis, taip pat ir daugelyje kitų nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų garantuoja asmens minties, sąžinės ar religijos laisvę. Šios laisvės priskiriamos prie esminių didelės svarbos žmogaus teisių ir negali būti ribojamos be aiškaus, būtino konstitucinio pagrindo. Įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta abstrakti ir įvairioms prasmėms talpi formuluotė: „Moters nėštumo nutraukimo pasirinkimo teisė privalo būti gerbiama, nesudarant dirbtinių kliūčių jos įgyvendinimui laiku ir kokybiškai“, – kelia realią grėsmę, kad bus įstatymiškai ribojama medikų sąžinės laisvė ir teisė atsisakyti atlikti procedūras (abortą, sterilizaciją ir kt.), kurios prieštarauja jų moraliniams, etiniams ar religiniams įsitikinimams.

 

Įstatymo projekto 7 straipsnyje nurodoma, kad nėštumų nutraukimai apima visus abortus, nepriklausomai nuo to, ar abortas atliekamas dėl objektyvių medicininių indikacijų (kai būtina apsaugoti moters sveikatą, gyvybę), ar kai abortą nusprendžiama atlikti tik „šeimos planavimo“ tikslais, nesusijusiais su sveikatos apsauga. Tai reiškia, kad priėmus šį įstatymo projektą kai kurie gydytojai bus priversti laužyti Hipokrato priesaikos žodžius: „saugosiu žmogaus gyvybę ir jos neliečiamumą nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties, gerbsiu jos orumą“, privalės eiti į kompromisus su savo sąžine arba su tuo nesutinkantys, bus priversti ieškoti darbo kitoje srityje, nepaisant savo pašaukimo.

 

Sveikatos sistemos perkrova ir rizika moterų sveikatai. Naujausi tyrimai rodo, kad  medikamentinį abortą sukeliančio preparato mifepristono vartojimo atveju sunkių ar gyvybei pavojingų komplikacijų dažnis yra 22 kartus didesnis nei buvo teigiama gamintojo – net 10,93 % moterų patiria sepsį, kraujavimą ar kitas sunkias pasekmes.

Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „nėštumo nutraukimo paslauga moteriai teikiama nemokamai, išlaidas kompensuojant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.“ Kaip teigiama minėtame tyrime nemokami abortai tik padidina jų skaičių. Taigi įstatymo projektas ne tik paskatintų abortų skaičiaus augimą, bet ir užkrautų papildomą finansinę, fizinę, moralinę, etinę naštą sveikatos sistemai, gydytojams, o mokesčių mokėtojai, nepritariantys abortams, būtų įstatymiškai įpareigoti remti tai savo mokamais mokesčiais.

 

Pilietinės visuomenės ir religinių organizacijų laisvės ribojimas. Įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata gali paskatini cancel (liet. Atšaukimo) kultūros plėtrą šalyje. Kyla pagrįsta rizika ir klausimai:

  • Ar nebus stigmatizuota ar kitaip suvaržoma pilietinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų, teikiančių pagalbą krizinio nėštumo atvejais ir raginančių besilaukiančioms moterims neskubėti nutraukti nėštumą, apsvarstyti kitas alternatyvas veikla?
  • Ar religinės organizacijos ir bendruomenės galės laisvai išsakyti savo poziciją reprodukcinių teisių klausimais, prieštarauti abortams?
  • Ar nebus ribojama Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintos žodžio ir informacijos sklaidos laisvės bei 26 straipsnyje įtvirtintos tikėjimo ir sąžinės laisvės?
  • Ar nebus suvaržyta tikinčiųjų maldos laisvė dėl krizinį nėštumą išgyvenančių besilaukiančių motinų ir jų įsčiose pradėtos naujos žmogaus gyvybės, kaip tai liudija gausūs pavyzdžiai užsienyje?

 

Krikščionių darbuotojų profsąjunga su didžiuliu nerimu stebi šį Įstatymo projektą, kaip keliantį realią grėsmę visų krikščionių, o ypač gydytojų minties, sąžinės, religijos laisvei, taip pat prieštaraujantį prigimtiniams humanizmo, žmogaus orumo ir negimusios žmogaus gyvybės apsaugos principams. Taip pat ragina LR Seimo bei Seimo komitetų narius nepritarti šiam įstatymo projektui.

 

Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos

Pirmininkas Audrius Globys