Sveikatos reikalų komitetas (2024-05-08) bei LR Seimo nariai (2024-05-09) pritarė siūlymui suvienodinti visų sveikatos priežiūros specialistų, bendros praktikos slaugytojų ir akušerių teises atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagrindus.
Sveikatos priežiūros specialistai galės atsisakyti teikti paslaugas, jei šių paslaugų teikimas prieštarauja asmens sveikatos priežiūros specialisto profesinės etikos principams ir jei šių paslaugų teikimas gali sukelti realų pavojų paciento, asmens sveikatos priežiūros specialisto gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba.
Apmaudu, kad ne visiems Seimo nariams buvo suprantamas siūlymas į įstatymo projektą įtraukti ir sąžinės laisvės aspektą. Vieni LR Seimo nariai Seimo salėje kėlė klausimą, kas apskritai yra sąžinė, kaip ją apspręsti, kiti teigė – kad jiems trūksta smegenų vingių tokį pasiūlymą suprasti, buvo ir tokių, kurie vakar SRK posėdyje siūlė medikams, kurie nori vadovautis sąžinės laisve, pasirinkti apskritai kitą profesiją.
Verta priminti, kad pagal LR Konstituciją LR Seimo nariai priima sprendimus vadovaudamiesi ir savo sąžine.
„Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų” (Konstitucijos 59 str.).
Įdomu, kuo vadovaujasi Seimo nariai, kurie nežino, kas yra sąžinė ir kodėl mano, kad kitų profesijų Lietuvos piliečiai neturėtų / negali vadovautis savo sąžine, vykdant profesines pareigas?
Lietuvos Krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga mano, kad sąžinė, sąžinės laisvė yra viena iš esminių didelės svarbos žmogaus teisių.
Minties, sąžinės ar religijos laisvė yra įtvirtinta Lietuvos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 26 straipsnyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 9 straipsnyje.
Sąžinės laisvė yra įtvirtinta daugelyje nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų. Ši laisvė taip pat yra viena iš pagrindinių Jungtinių Tautų ginamų teisių. Pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (toliau – Paktas) 18 straipsnį, kiekvienas asmuo turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2000 m. birželio 13 d. nutarime yra išaiškinęs, kad Konstitucijos 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog viena iš pamatinių žmogaus laisvių: minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma, suponuoja išvadą, kad ši laisvė – ne tik savaiminė demokratijos vertybė, bet ir svarbi garantija, kad bus visavertiškai įgyvendinamos kitos žmogaus konstitucinės teisės ir laisvės. Ši laisvė užtikrina galimybę įvairių pažiūrų žmonėms gyventi atviroje, teisingoje ir darnioje pilietinėje visuomenėje.
Dėkojame Asta Kubilienė LR Seimo narė už pateiktą prasmingą įstatymo projekto pataisą į kurią buvo bent iš dalies atsižvelgta.