Gvatemalos prezidentas Alejandro Giammattei / Twitter nuotr.
2019 m. rugsėjo 23 d., vykstant JT Generalinės Asamblėjos sesijai, 19 šalių susivienijo bendrai kovai prieš tarptautiniu mastu vykdomus veiksmus, nukreiptus prieš gyvybę ir šeimą. Visuotinai priimtame pareiškime šalys pasisakė prieš bet kokius tarptautinės teisės aktus, įteisinančius abortus bei lytinio švietimo programas, pažeidžiančias tėvų teises bei prieštaraujančias jų moraliniams įsitikinimams. Tai precedento neturintis pareiškimas, kuriuo siekiama užkirsti kelią bet kokioms JT pastangoms skatinti abortus bei juos įteisinti.
JT siekia „sušvelninti“ aborto sąvoką
Šalys pabrėžia, kad jos palaikys lytinio švietimo įvedimą tik tuo atveju, „jei bus pripažintas lemiamas ir nepakeičiamas šeimos vaidmuo bei lytinis švietimas nekels grėsmės jaunimo lytiniam auklėjimui“.
Kitaip tariant, lytinis švietimas negali prieštarauti arba kelti pavojų tėvų teisėms bei jų moraliniams įsitikinimams. Šalys cituoja, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, kurios vertybės turi būti saugomos ir ginamos“, laikantis tarptautinės teisės principo. Šių priemonių visuma yra tvirtas atsakas Vakarų valstybėms, siekiančioms sumenkinti prigimtines žmogaus teises.
Galbūt šis pareiškimas yra staigmena Vakarų Europos šalims, tačiau jis neprieštarauja tarptautinei teisei, garantuojančiai teisę į gyvybę, ginančiai tėvų teises ir pareigas bei šeimos teises. Tarptautinė teisė įpareigoja valstybes ne tiktai saugoti gyvybę, nediskriminuojant žmogaus, bet taip pat ir užkirsti kelią abortų vykdymui bei ginti šeimos teises.
Kas paskatino šias šalis vienytis? 1994 metais vykusioje Kairo konferencijoje pasisakymai abortų klausimu sukėlė aršias diskusijas ir neįgavo abortų lobistų siekiamų tikslų.
Po patirto diplomatinio pralaimėjimo 1996 m. gruodžio mėnesį Glen Cove pareigūnai bei JT ekspertai surengė neformalų susitikimą su NVO (nevyriausybinės organizacijos) atstovais. Susitikime buvo priimta nauja strategija dėl NVO veiklos, ją įtraukiant į tarptautinę teisę per JT komitetų veiklos mechanizmus (į kuriuos įeina šie ekspertai) bei kalbos elementus, siekiant, kad nuostatos dėl abortų įteisinimo būtų įtrauktos į teisės aktus arba įvardintos neapibrėžtomis ir neaiškiomis sąvokomis, tokiomis kaip „seksualinė ir reprodukcinė teisės“.
Tokiais būdais oficialiose JT sutartyse buvo siekiama „sušvelninti“ aborto sąvoką. 2018 metų spalio mėnesį šia strategija sėkmingai pasinaudojo Žmogaus teisių komiteto nepriklausomi ekspertai, įtraukdami įstatymą dėl abortų įteisinimo į Žmogaus teisių deklaraciją.
Kas yra Ženevos konvencijos deklaracija?
Anuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas kalbėdamas iš tribūnos pareiškė Jungtinėms Tautoms, kad „amerikiečiai neleis žudyti dar negimusių vaikų“.Tuomet jis dar pasakė: „Mums yra žinoma, kad daugelyje įstatymo projektų JT bandė priimti teisę, pagal kurią abortų vykdymą turėtų finansuoti mokesčių mokėtojai iki pat aborto atlikimo. Pasaulio šalių biurokratams visiškai nerūpi, kad jie pažeidžia tautų suverenitetą bei pastangas apsaugoti negimusių vaikų gyvybes.“
Netrukus 2020 m. spalio mėn. buvo pasirašyta Ženevos konvencijos deklaracija. Susitarimas, kurį pasirašė 35 šalys, atstovaujančios 1,6 milijardo pasaulio gyventojų, pasisakė prieš abortų įteisinimą, pažeidžiantį tarptautinę teisę. Jį patvirtino JAV valstybės sekretorius Mike Pompeo bei Žmogiškųjų paslaugų sekretorius Alexas Azaras.
Savo kaip prezidento veiklą Joe Bidenas pradėjo paskelbdamas, kad JAV pasitraukia iš susitarimo. JAV išsiuntinėjo laiškus 34 šalių signatarams, informuodamas apie tai, kad vasario 12 d. JAV pasitraukė iš Ženevos konvencijos priimtos deklaracijos dėl gyvybės išsaugojimo bei dės visas pastangas, siekdama sumažinti jos įtaką, susijusią su socialinės politikos vykdymu JT bei kitose tarptautinėse organizacijose.
Susitarime nurodomos keturios pagrindinės temos, kurias turėtų aptarti tarptautiniai signatarai: moters sveikata, žmogiškasis orumas pagal prigimtinę teisę, šeima kaip socialinis vienetas ir natūrali visuomenės ląstelė bei tautos suverenitetas ir galimybė rengti įstatymus šalies viduje.
Neseniai prisijungė Gvatemala
Šiemet dar viena šalis aukščiausiu lygmeniu prisijungė prie šios deklaracijos. Spalio 12 d. Gvatemalos prezidentas, nepaisydamas J. Bideno administracijos bandymų sumenkinti istorinės reikšmės tarptautinį susitarimą dėl žmogaus gyvybės išsaugojimo, kurį inicijavo D. Trumpo administracijos atstovai, pasirašė Ženevos konvencijos deklaraciją.
„Kiekvieno žmogaus gyvybė turi būti gerbiama ir saugoma nuo pat prasidėjimo iki natūralios mirties,“ pareiškė Gvatemalos prezidentas Alejandro Giammattei.
Šaltinis ir skaityti toliau laikmetis.lt
